Turėjo Malčius daug metų bėdą su protiniais dantimis: trys iš jų akių nerodė, tai gyvent netrukdė. Ketvirtas truputį prasikalė, bet normaliai taip ir neišdygo. Įspėjo Malčių stomatologai jau prieš keletą metų, kad šitą prasikalusį būtina naikint, nes prie jo renkasi maistas ir suges ne tik jis, bet ir šalia esantis krūminis. Durnas buvo bernelis Malčius ir vis delsė, kol daktaryčių pranašystės išsipildė: pradėjo abu dantys tamsėt. Sukaupė Malčius proto likučius ir nusprendė, kad galų gale reikia šitą bėdą raut su šaknimis. Tiesiogine prasme. Netiesiogine irgi.
Neišdygusius protinius dantis galima rautis privačiai už labai gerus pinigus (prieš keletą metų man siūlė vieną išraut už 400 Lt) arba eiti ilgesniu, bet pigesniu keliu ir pasinaudoti valstybine medicina. Viskas prasideda nuo vizito pas savo poliklinikos odontologą, kurio reikia paprašyti, kad išrašytų siuntimą konsultacijai pas burnos chirurgą.
Kai jau turim siuntimą, einam arba skambinam į Žalgirio kliniką registruotis. Eilė apie 1-2 mėnesius. Iš esmės, jei žinote, kad jūsų protiniai dantys tikrai blogoj pozicijoj ir juos reikia rauti, tai geriausia pirma užsiregistruoti į Žalgirį ir siuntimą savo poliklinikoj pasiimti tik likus kelioms dienoms iki vizito. Kodėl? Todėl, kad galite kaip Malčius susirgti ne laiku prieš vizitą į Žalgirį, aplipti visokiomis pūslelinėmis ir dėl to teks keisti vizito datą, o registratūroj gausit paliepimą susiveikti naują siuntimą, nes šitas jau nebegalios.
Jei visgi pavyko sulaukti vizito į Žalgirio kliniką, tai čiupkit siuntimą į rankas ir pirmyn. Vizitas truks neilgai: užpildysite krūvelę popierių, padarys panoraminę rentgeno nuotrauką (nemokamai) ir galiausiai priims gydytojas, kuris parodys nuotrauką ir patvirtins, kad lupt dantis reikia lauk. O lupt juos galima dviem būdais: du kartus po du su vietine nejautra už maždaug 4×30=120 eurų arba visus keturis iš karto ligoninėje nemokamai. Na, man prieš keletą metų kardiologė Antakalnio poliklinikoj sakė, kad turėčiau dust su tokia savo širdim, tai gydytojas rekomendavo atgult į ligoninę ir išsilupt visus dantis su medikų priežiūra. Per daug įkalbinėti nereikėjo, sutikau. Gavau vėl krūvą siuntimų – pas kardiologą, į Žalgirio ligoninę, pas šeimos gydytoją bendriesiems tyrimams.
Su kardiologais eilės didžiausios, tai pirma su tuo siuntimu reikia ir užsiimti. Suradau visai gerą vietą Karoliniškių poliklinikoj už poros savaičių. Ten paaiškėjo, kad Antakalnio poliklinikoj gydytoja babytė man prieš keletą metų nesąmonių prišnekėjo ir su mano širdim absoliučiai viskas tvarkoj. Tą aš ir įtariau, bet dabar jau gavau specialistės patvirtinimą ir leidimą operuotis. Jei jums su širdim viskas gerai, tai šito etapo pas kardiologus neprireiks.
Tada reikia susidėliot vizitus į Žalgirį ir savo polikliniką, nes kraujo ir šlapimo tyrimai turi būti padaryti ne anksčiau nei prieš savaitę iki operacijos. Registruojamės į Žalgirio ligoninę ir mažiausiai tris darbo dienas prieš tai – pas šeimos gydytoją, nes vieną dieną pas ją eisit siuntimo tyrimams, kitą dieną darysitės tyrimus, trečią dieną eisit siuntimo operacijai su tyrimų rezultatais. Čia man nemokama medicina pasibaigė – už dalį tyrimų liepė susimokėt. Išleidau apie 13 eurų ir dar didelis klausimas, ar čia manęs sava poliklinika neapgavo liepdama mokėt, turint siuntimus operacijai. Aaa, tiesa, jei sugebėsit susirgt prieš operaciją, tai kortų namelis griūna, bet čia gal savaime suprantama, kad jūsų sergančių niekas neoperuos.
Nusiteikiam 3-4 dienoms palatoj ir ryte prisistatom į Žalgirio ligoninę. Pirmą dieną niekas nieko nedaro, ateina gydytojai, trumpai viską paaiškina, išsiklausinėja. Anesteziologai prigrasina po vakarienės nieko nevalgyt, o paskui ir negert. Geroji naujiena – nors jums iki tol sakė, kad operuos dantis jus visiškai atjungdami su bendrine narkoze, yra galimybė operuoti su raminamaisiais + vietine narkoze, kas yra žymiai saugiau ir geriau. Pasikonsultuokit dėl šito su anesteziologu, nes narkozės tipą daugeliu atvejų leidžia pasirinkti pacientui.
Palata. Palatos sovietinės, dvigulės, aptrupėjusiu tinku ir burzgiančiomis lempomis, bet lovos, langai, radiatoriai yra nauji, sanitarinis mazgas irgi toks pusėtinas. Gyvent galima. Jei labai pasiseks – gal gausit jau suremontuotą. Tiesa, šikpopieris, muilas, rankšluosčiai, pižamos į šitas iš PSDF kompensuojamas atostogas neįeina, tai pasiimkit savo. Valgyt duoda valgykloj, tris kartus per dieną, maistas neįspūdingas, porcijos irgi, bet užtenka, išgyvent galima.
Bonus. Jei labai pasiseks – pirmą dieną pakliūsit studentams į nagus. Padarė 3D veido nuotrauką, 3D apnašų vaizdą ir nemokamą burnos higieną (šitą geriau pasidarykit prieš operaciją). Daro tyrimą, kaip burnos higienos būklė atsiliepia pooperaciniam gijimui. Galima atsisakyt viso šito, bet palatoj nuobodu sėdėt, tai vis pramoga, o ir nauda neabejotina.
Operacija. Laukiat nuo ryto alkani, ištroškę ir drebat, kada čia jūsų ateis išsivest. Ateina apie pietus, nusiveda į operacinę. Išrengia iki apatinių, paguldo, apdėlioja visokiais aparatais, į veną įstato kateterį. Suvarvina kažkokių smagių raminamųjų (intraveninė sedacija), nuo kurių pasaulis darosi gražesnis, pats esi ramesnis, bet pilnai sąmoningas. Suleidžia vietinę narkozę visiems keturiems dantims. Na ir prasideda pjaustymas, gręžimas, dalinimas ir rovimas. Kartais atrodo, kad išneš dantį su visu žandikauliu, bet profai dirba, viskas gerai. Po vieną išlupa ir susiuva. Atvaro lovą iš palatos, pats perlipi nuo operacinio stalo, įkiša dar marlės gabalą į burną pusvalandžiui ir mažą lašinę suvarvina. Dar ledo duoda palaikyt. Labai viskas nepriekaištingai buvo, jokių nusiskundimų. Po operacijos esi visiškai žvalus ir gyvybingas, po poros valandų jau su visais vakarienę valgai normalią.
Pooperaciniai reikalai. Vakare kažkokių bjaurių vaistų suleidžia nuo tinimo į užpakalį. Vienas bjauresnių dalykų visam šitam procese. Raumenys truputį patrūkčioja iš nepasitenkinimo, bet greit išsivaikšto. Antibiotikų, aišku, gauni kursą ryte-vakare ir litrą pošlykščio dezinfekcinio skysčio burnai skalauti. Po 2-3 dienų iš ligoninės paleidžia, jei viskas gerai. Skausmo jokio nei operacijos metu, nei po jos, nei po kelių dienų. Aišku, neskauda tik, kol pjūvio vietų nelieti, čia savaime suprantama. Bet šiaip jokių vaistų nuo skausmo tikrai nereikia. Tinimas. Tinimas nedidelis pasireiškia kelioms dienoms, bet čia irgi normalu. Po savaitės ištraukė siūlus, bene skausmingiausia šio reikalo procedūra, laimei, trunka neilgai, galima pakentėti.
Mitai.
Mitas nr. 1: gulėsi kaip lavonas ir tave pumpuos su lašinėm. Su vietine nejautra operuojant niekas nieko nepumpuoja, mažą maišiuką tik supila ir už dešimt minučių po operacijos gali vaikštinėt. Esi žvalus. Nepykina.
Mitas nr. 2: maistas tik per šiaudelį. Po operacijos praėjus dviems valandoms gauni vakarienę. Įprastą vakarienę. Niekur neskubi, tai kramtai su priekiniais ir vargo nematai. O jei per daug negaila maistu žaizdų išterliot, tai kramtyt gali normaliai, nes viskas tvirtai užsiūta. Aišku, jogurtai ir kitas lengvai kramtomas maistas yra labai gerai ir patogu, bet ne būtinybė.
Mitas nr. 3: Savaitė ligoninėj. Paprastai išleidžia po dienos ar dviejų. Kambarioką operavo ketvirtadienį, tai penktadienį jau išrašė kartu su manimi, nors mane diena anksčiau operavo.
Mitas nr. 4: Raunant su vietine po du dantis organizmui lengviau. Jūs šitą savo organizmui papasakokit, kai antrą antibiotikų seansą pradėsit gert.
Labai ačiū Žalgirio ligoninės kolektyvui. Viskas labai sklandžiai praėjo. Džiaugiuosi, kad visgi pasirinkau rauti visus dantis iš karto. Visų pirma, vienas kursas antibiotikų vietoj dviejų. Visų antra, nemokama. Visų trečia, truputis poilsio ir pooperacinė priežiūra, nes maža ką. Visų ketvirta, pasikankint geriau kartą negu du.
Jei į ligoninę gult nenorit ir ieškot priešingų motyvų, tai skaitykit geriau šitą:
http://www.kleckas.lt/blog/protiniai-dantys-ir-ju-rovimas