Kibinai su burokais

Jeigu galima išsikept šokoladinį pyragą su burokais, tai galima ir kibiną. Kiekvienas normalus maisto produktas savyje privalo turėt nors kiek buroko (blogiausiu atveju bent jau kopūsto). Amen.

Ko reikia:

• Iki 0,5 kg ekologiškų pilnagrūdžių miltų iš Lietuvos žemelėj ūkininkų kruvinom rankom užaugintų kviečių.

• 2 nekankinamų vištų padėtų kiaušinių.

• 180-200g (priklausomai nuo gamintojų sąžinės) sviesto.

• 170-200g grietinės iš už centus iš Lietuvėlės ūkininkų supirkto pieno.

• 2 morkų iš mamos „kitais metais nieko nebesodinsiu“ daržo.

• 1 mini svogūno (galima ir be jo, nes tai yra šlykšti daržovė).

• 2 raudonųjų paprikų iš Žečpospolitos žemelės.

• 1 buroko iš mamos „kitais metais tikrai tikrai nieko nebesėsiu“ daržo. Pabijojau daugiau dėt, nes kad ir kokia tai nuostabi ir nepakeičiama daržovė, bet turi šlykštoką poskonį, su kuriuo galima prisižaist įdėjus per daug.

• Druska, juodieji malti pipirai, Pripetės saulėgrąžų aliejus.

Pradedam nuo mėsos įdaro, jį reikia ilgai ir gerai iškept, nes vargu, ar norit, atsikandę kibino, griaužt kietą buroką. Malčiaus virtuvėj su maistu nežaidžiama – imam burokinę tarką, susismulkinam morkas ir jo didenybę buroką, susipjaustom jo šlykštenybę svogūną ir paprikas. Į keptuvę šlakelis aukščiausios kokybės Pripetės saulėgrąžų aliejaus, verčiam visas daržoves, nepagailim druskos ir priverčiam juodųjų maltų pipirų, nes kibinų mėsos įdaras turi būt aštrus. Pamaišydami ilgai ir nuobodžiai palengva kepam, kol išgaruoja nereikalingas vanduo ir daržovės patampa puikaus skonio troškiniu.

Tuo tarpu atsiranda laiko pasidaryti tešlą. Imam mėgstamiausią dubenį, pilam kokius 300g miltų, truputį druskos ir sutarkuojam sviestą (keistai skamba, bet visai patogus jo smulkinimo būdas), pilam grietinę. Pasiplakam pora nekankinamų vištų kiaušinių, pusę turinio pilam į miltus, pusę pasiliekam kibinams aptepti iš viršaus. Visą masę rankom paminkom, papildomai pagal poreikį dar įpilant miltų. Su jais persistengt nereikia, nes vėliau tešla savaime pakietėja. Išminkius, dedam į šaltesnę vietą pailsėt.

Tuo tarpu mėsos įdaras keptuvėj jau pavirto skanutėliu minkštu troškiniu. Telieka jį kaip nors atšaldyti.

Išsiklojam skardą kepimo popierium, o kokį pusvalandį pastovėjusi tešla jau pakietėjusi, galima kočioti, tad patraukiam katę nuo stalo ir imamės trečio etapo. Sako žmonės, kad tešlą derėtų iškočioti kuo ploniau, bet persistengt irgi nereikia, nes man keli kibinai pratrūko kepdami. Imam tešlos paplotėlius, kraunam burokėlių krauju nudažytą mėsos įdarą, pagal sugebėjimus užlankstom, kraunam į skardą, aptepliojam likusia kiaušinių mase ir siunčiam pasišildyt į orkaitę 180C/30min. Viskas. Galima traukt ir kimšt, kol šilti, nors skanūs ir šalti. Tiesa, su kibinais kiek per daug darbo, tad nežinau, ar antrą kartą prisiruošiu juos gamint.